vytelė

vytelė
vytẽlė sf. (2) KŽ 1. BTŽ, Grnk, Mžš, Krč, Aps karklo atžala, šaka; vytis: Vidutiniškai puveninguose dirvožemiuose karklų vytelės išauga ilgos, lanksčios, stiprios ir su plona šerdimi rš. Karklas ne koks te medis – vytẽlė Klt. Vytẽlė žemė̃s inkišta karklo tuoj vėl sprogsta Aln. Pilnas griovys vytẽlių Prnv. Mañ’ išleidė vytẽlių pjaut, aš prispjoviau vytẽlių Sb. [Šeivos] iš karklų, iš vytẽlių: nuleki miškan, atsineši kūlį vytẽlių, tai nupjaustai, nupjaustai Kp. Vytẽlės laibgalis kaip žvynės uodega, niekam nevorta Ob. ^ Į trobą įbėgo panelė Felė, liekna kaip vytelė J.Ap. Kai vytẽlės buvo smidras Lnt. 2. DŽ, NdŽ, LKAI111(Vvs, Onš), Jd, Rmš, Kpč, Imb, Ppl, Kkl karklo atžala, paruošta kam pinti, rišti, vynioti ir pan.: Kraitelės iš šiaudų ir vytẽlių pinta JnšM. Sulenki [pintinės rankeną], suriši, tada vytẽlėm skeltom pini Svn. Seniau pindavom [krepšius] iš vytẽlių karklų, tos vytelýtės supūva ir išbyra Žb. Antvožus pina iš šiaudų ir skeltų vytẽlių Vžns. Prisipjaudavom vytẽlių ir pindavom vyžas Krč. [Spiečiui semti] sykelis, kraitė, nupinta ji buvo ne su šiaudais, ale su vytelè Plvn. Karaliaus tarnai tuojau padarė iš vytelių didelę kraitę MPas. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių rš. Su vytelè išpleitoja tankiai tvorą, i sniegas ažsituri Smal. Apipinam loveles vytẽlėm: subedi vytelès, o gražu – palinkę, palinkę Kpr. [Buteliai] būdavo apipinti vytelýtėm, kad nesudužtų Rk. Vyrai statėsi sau pastoges iš tokios medžiagos, kokia tik pakliuvo po ranka: žabų, vytelių, samanų, karnų V.Aln. Pritašyk vytẽlių, ba jau reikia stogas dengt Vrn. Vytelès suka dangsčiui dengt Klt. Rišdavom [stogo šiaudus] beržinėm vytẽlėm Skp. Kloji šiaudus, dedi lotelę ir riši: seniau vytẽlėm, o kai dratos atsirado – drata Slm. Perkišam vytẽlę až grebėsto, nu ir apisukam aplink, nu ir tada kumelį ažukišam Pnd. Šiaudus an doko raišiojo vytẽlėm Ign. Vytẽlės pirty pašunta, tai prisukam komuolius [sieliams surišt] Klt. Kūlelius vytẽlėm rišdavom, ir vytẽlėm, ir drata, visiaip Plvn. Akėčios – vidury kuolelis, o iš šonų vytẽlės karklų Antr. Pintos akėčios iš vytẽlių, iš lazdelių Ker. Pakelk tvoros vytelès aukštyn –tai jau visai nusmuko viršutinė tvora Šn. | Pats Ponas Dievas darželį tvėrė, vario vytelėm vytijo, sidabro pėdelėm pėdijo (oracija) Švnč. 3. LKAI115(Pnd, Pšš, Vdkt, Ėr) dalgio įtvaras: Plėštinė vytẽlė LKA I115(Kdn).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • vytelė — vytẽlė dkt. Pintinès pi̇̀na iš vytẽlių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vytis — 4 vytìs sf. (4) Rtr, Š, DŽ, OGLII242, FrnW, NdŽ, KŽ, LKAI63, J.Jabl, P.Skar, vytis (1) [K], BzBkXXX123; SD1192, SD395, Sut, I, N, LsB546, M, LVIV647, vitìs (4) Skd, (2) Ms, Slnt 1. Pnm, Rd, Ds, Slnt plona, lanksti medžio šaka, ppr. naudojama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vytė — vytė̃ sf. (4) LVIV646, NdŽ, FrnW, vỹtė (2), vìtė (2) žr. 4 vytis: 1. Vytė̃ms išpinam darželius DūnŽ. Ta tora liuob būs su vytė̃ms susukta Brs. Trečioji tora y[ra] tverama su vytė̃ms Lnk. Pririšdinėjo vytẽlėm, vỹtėm [šiaudus] pririšdinėjo, ba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šmagoti — šmagóti vksm. Šmagóti vytelè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aižyti — aižyti, aĩžo, aĩžė K, aižyti, o, ė 1. tr. Pg, Rd, Rm imti iš lukšto (grūdą, riešutą), gliaudyti, gvaldyti, lukštenti: Pupas, žirnius aižaũ iš ankščių, o riešutus gvildau J. | refl.: Žirniai nuo karščio pradėjo aižytis Grž. Labai jau laikas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptykti — aptỹkti intr. 1. Trgn, Žl aprimti (apie vėją, jūrą; orą): Vėjas aptỹko Dglš. Oras aptỹko – kaip ir panašu in lietų Ut. Laivas rydojo vietoj, kol audra aptyko rš. Vandenys [praplaukus laivui] greit aptyksta I. 2. Trgn, JnšM pasidaryti tykesniam …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšokuoti — Š, KŽ žr. apšokinėti: 1. Ds Arklys supančiotas apšokuoja visą lauką Trgn. 2. Tai aš paspėdavau tik su vytele apšokuot Trgn. šokuoti; apšokuoti; atšokuoti; įšokuoti; iššokuoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžargyti — tr. Rtr, NdŽ, KŽ iter. apžergti. 1. žergiant pereiti, perlipti: Nemušti karvės apžargyta vytele, sukergus neapsivaisins LTR(Tvr). | Toks jo ir arimas – apžargyta apžargyta Ds. 2. M, Šv apskėsti, apžarginti: Kelnes šiaudų prikišk, apžargyk arklį,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžergti — apžer̃gti, ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ 1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirsti — atvir̃sti intr. K 1. M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lnk, Nv, Als, Dglš, Pl, Brš, Dg, Dsm pargriūti, parkristi (ppr. aukštielninkam) iš vertikalios padėties ant žemės: Pakinkliuosna kaip davė, tas ir atvir̃to aukštielnykas Krs. Džinkšt kūloku galvon – …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”